- žviegsmas
- žviẽgsmas sm. (4) BŽ53, DŽ1, KŽ, Ds; Ls, M, Rtr 1. žviegimas: Baisus žviẽgsmas tų kiaulių, tarytum alkanos Sdk. Jį (vielijamą paršą) reik toliau nusivaryt, ka paršiukai negirdėtų tokio žviẽgsmo Erž. 2. klyksmas: Kad mistras kokią padvėsusią kiaulę mušdavo, tai mistrienė tokį krūkimą ir žviegsmą darydavo, kad per visą kiemą ta linksmoji naujiena perskambėdavo LC1887,20. O žviẽgsmas močios – sūnų ažumušė Aln.
Dictionary of the Lithuanian Language.
